Nariu dydis is tautu

Be to, jokiuose teisės aktuose apskritai nėra numatytos Seimo nario atostogos. Taigi Seimo nario priesaika įpareigoja jį savo veikloje vadovautis Konstitucija, valstybės interesais ir savo sąžine ir nebūti varžomam jokių mandatų.

Dėl Seimo narių kūrybinės veiklos Byla Nr. II Pareiškėjas prašymą grindžia šiais argumentais.

Konstitucijos 59 straipsnyje nustatyta, kad pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų. Pagal Konstitucijos 60 straipsnį Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse.

Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą.

Nariu dydis is tautu

Pareiškėjo manymu, jeigu Seimo narys eitų pareigas už Seimo ribų, jis būtų pavaldus aukštesniems pareigūnams, kurie turėtų galimybę daryti įtaką bei spaudimą jam, kaip Seimo nariui. Seimo statuto m. Pareiškėjas nurodo, jog Seimo statuto m.

Lenkija – Vikipedija

Vadinasi, Seimo nariai gali dirbti pedagoginį darbą ir gauti už šį darbą atlygį bet kurioje mokymo įstaigoje Nariu dydis is tautu. Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai.

Nariu dydis is tautu

Šiame Konstitucijos straipsnyje įtvirtintas Konstitucijos viršenybės principas. Konstitucijos 60 straipsnyje įtvirtintas draudimas Seimo nariui gauti kokį nors Nariu dydis is tautu atlyginimą, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą.

Naršymo meniu

Palyginęs Konstitucijos straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas su Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pareiškėjas padarė išvadą, kad pagal Konstituciją pedagoginė veikla yra atskirta nuo kūrybinės veiklos, tuo tarpu Seimo statuto m.

Todėl, pareiškėjo nuomone, Seimo statuto m. Pareiškėjas taip pat teigia, kad kai kurie Seimo nariai prieš įgydami Tautos atstovo mandatą vertėsi žemės ūkio veikla; eidami Seimo nario pareigas, atlyginamas iš valstybės biudžeto, jie gauna pajamų ir iš žemės ūkio veiklos.

Pareiškėjas abejoja, ar tai, jog Seimo nariai gali gauti pajamų iš žemės ūkio veiklos, neprieštarauja Konstitucijos 60 straipsnio nuostatai, draudžiančiai Seimo nariui gauti kitą atlyginimą.

Naršymo meniu

Meškienės ir P. Griciūno rašytiniai paaiškinimai. Paaiškinimuose teigiama, jog Konstitucijos 60 straipsnyje apibrėžiamas vienas iš būdų, kuriuo yra užtikrinamas Seimo nario laisvas mandatas, jame iš esmės yra reglamentuojamos Seimo nario darbo pagrindinės sąlygos: nurodytas darbo Nariu dydis is tautu šaltinis, įtvirtinti apribojimai eiti kitas pareigas, dirbti kitą darbą, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis.

Draudimas gauti kitą atlyginimą, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą, iš esmės sietinas tik su draudimu Seimo nariui būti darbo ar tarnybos santykių subjektu ir neturėtų būti aiškinamas Seksualinis narys, kaip reiškiąs draudimą Seimo nariui turėti kokių nors kitų pajamų pajamų iš jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, iš jam nuosavybės teise priklausančių ūkio subjektų vykdomos veiklos, įskaitant žemės ūkio veiklą, ir pan.

Priešingas šios Konstitucijos nuostatos interpretavimas būtų vertintinas kaip draudžiantis Seimo nariui disponuoti savo nuosavybe, o tai neatitiktų Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinto nuosavybės Nariu dydis is tautu principo. Konstitucija yra vientisas aktas, jos normos ir principai sudaro darnią sistemą, nė vienos Konstitucijos nuostatos negalima aiškinti neatsižvelgiant į kitas Konstitucijos nuostatas.

Tiriant ginčijamų teisės normų atitiktį Konstitucijos 60 straipsniui atsižvelgtina ir į tai, kad pagal Konstitucijos 42 straipsnio 3 dalį dvasinius ir materialinius autoriaus interesus, susijusius su mokslo, technikos, kultūros ir meno kūryba, saugo ir gina įstatymas. Griciūno nuomone, iš Konstitucijos 60 straipsnio, 42 straipsnio 3 dalies ir Seimo statuto m.

Suinteresuoto asmens atstovai pažymėjo, kad Konstitucijos 60 straipsnio 4 dalyje nustačius bendrą Nariu dydis is tautu Seimo nariui gauti kitą atlyginimą, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą, kūrybinės veiklos bei atlyginimo už ją sąvoka liko neatskleista. Meškienė ir P. Griciūnas atkreipė dėmesį į tai, kad Konstitucijoje ir įstatymuose draudimas dirbti kitą darbą ir gauti kitą atlyginimą nustatytas ne tik Seimo nariams, bet ir Vyriausybės nariams, teisėjams, prokurorams, valstybės tarnautojams, taip pat Respublikos Prezidentui, tačiau greta bendro draudimo dirbti kitą darbą ir gauti už jį atlyginimą paprastai nustatomos ir išimtys kūrybinei bei pedagoginei veiklai ir atlyginimui už ją.

Suinteresuoto asmens atstovų manymu, vertinant ginčijamos Seimo statuto nuostatos santykį su Nariu dydis is tautu, atsižvelgtina į draudimo Seimo nariui dirbti kitą darbą ir gauti už jį atlyginimą tikslus: siekiamas tikslas yra Seimo nario laisvo mandato apsauga ir užtikrinimas.

Algos parlamente kelia šypseną ir patiems Seimo nariams, ir ekonomistams: tautos išrinktųjų atlyginimus siūlo skaičiuoti kitaip Gytis Pankūnas, LRT. Kai kurie Seimo naujokai neslepia: pirmosios į kišenę įkritusios algos sukėlė nuostabą. Ankstesniuose darbuose didesnį atlygį gavę Seimo nariai mano, kad dabartinis parlamentaro atlyginimas yra nepakankamas atsižvelgiant į darbo krūvį ir ant pečių krintančią atsakomybę. Ekonomistai įsitikinę — kol sprendimus dėl Seimo narių algų priims jie patys, didelių pokyčių tikėtis neverta, tad būtina keisti darbo užmokesčio apskaičiavimo būdą.

Simulik, švietimo ir mokslo ministro A. Monkevičiaus, teisingumo viceministro G. Švedo, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus V. Junoko, Lietuvos mokslo tarybos pirmininko prof. Butkaus, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekano doc. Nekrošiaus bei Konstitucinės ir administracinės teisės katedros doc.

Šileikio, Lietuvos teisės universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės teisės katedros vedėjos prof. Birmontienės, Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininko V. Gončio paaiškinimai.

Tarptautinių karinių operacijų teisinio reglamentavimo ypatumai Dalia Vitkauskaitė-Meurice, Martynas Bandza Santrauka Pasibaigus Šaltajam karui smarkiai išaugęs tarptautinių konfliktų skaičius bei identifikuotos naujos grėsmės paskatino tarptautines organizacijas, tokias kaip Jungtinių Tautų organizacija toliau — JTO ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacija toliau — NATO peržiūrėti Šaltojo karo metu taikytą jėgos panaudojimo praktiką, poreikį ir priemones reaguoti į konfliktus.

V Konstitucinio Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas A. Salamakinas iš esmės pakartojo prašyme išdėstytus argumentus. Jis taip pat pateikė papildomus motyvus, dėl kurių, jo manymu, ginčijama Seimo statuto nuostata prieštarauja Konstitucijai. Salamakinas teigė, kad Seimo nariai, gaunantys pajamų iš žemės ūkio veiklos, atlieka tą pačią veiklą, susijusią su žemės ūkio produkcijos gamyba, pardavimu ir pan.

Nariu dydis is tautu atstovas abejoja, ar Seimo narys — Tautos atstovas gali vykdyti komercinę veiklą, verstis ta pačia žemės ūkio ūkine, komercine veikla, kaip ir iki jam tampant Tautos atstovu. Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovė J. Meškienė iš esmės pakartojo savo ir P. Griciūno rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus.

Jungtinių Tautų biudžetas mažės mln. dolerių - LRT

Konstitucinis Teismas konstatuoja: I Pareiškėjas prašo ištirti, ar Seimo statuto m. Seimo nario darbas, Nariu dydis is tautu pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginami iš valstybės biudžeto.

Seimo nario atlyginimo dydį ir mokėjimo tvarką nustato Seimas.

Ron Paul Holds Up Silver Ounce and Tells Bernanke He's Killing the Dollar 2/29/12

Įstatymas dėl Seimo narių atlyginimo dydžio pakeitimo įsigalioja tik nuo naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio dienos. Seimo nariams pareigūnams ir Seimo opozicijos lyderiui už atliekamą darbą mokamas papildomas atlyginimas, kurio dydį nustato įstatymas.

Nariu dydis is tautu

Seimo nario atlyginimu už kūrybinę veiklą laikomas autorinis honoraras už meno kūrinius bei jų atlikimą, už publikacijas bei knygas, už medžiagą radijo ir televizijos laidoms, taip pat atlygis už pedagoginę bei mokslinę veiklą ne Seimo, jo komitetų ir komisijų posėdžių metu.

Pažymėtina, kad Seimo statuto m. Savo įgaliojimų laikui Seimo narys atleidžiamas nuo pareigos atlikti krašto apsaugos tarnybą. Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru. Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto.

Seimo nario pareigas, teises ir veiklos garantijas nustato įstatymas. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytos Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalies nuostatos, draudžiančios Seimo nariams gauti bet kokį kitą atlyginimą, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą, yra neatskiriamai susijusios su kitomis Konstitucijos nuostatomis, įtvirtinančiomis Seimo nario konstitucinį statusą Seimo nario teises ir pareigas, jo darbo Seime bei kitos parlamentinės veiklos garantijas, Seimo nariui taikomus apribojimus ir kt.

Dėl to, kad visos Seimo statuto m. II Konstitucijos 4 straipsnyje nustatyta, kad aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus.

Dėl Seimo narių kūrybinės veiklos

Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą. Pagal Konstitucijos 5 straipsnį valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas 1 dalis ; valdžios galias riboja Nariu dydis is tautu 2 dalis ; valdžios įstaigos tarnauja žmonėms 3 dalis.

Valstybės pareigūnai, vykdantys funkcijas įgyvendinant valstybės valdžią, turi atitinkamus įgaliojimus. Konstitucinis Teismas m. Konstitucija yra valstybės valdžią ribojanti aukščiausioji teisė.

Dėl Seimo narių kūrybinės veiklos Byla Nr.

Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Tai, kad pagal Konstituciją aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus, kad valdžios galias riboja Konstitucija ir kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, suponuoja, kad valstybės pareigūnai, vykdantys funkcijas įgyvendinant valstybės valdžią, visi asmenys, priimantys visuomenei ir valstybei reikšmingus sprendimus, turi veikti vadovaudamiesi Konstitucija, teise, Tautos ir Lietuvos valstybės interesais.

Pilietinė Tauta, bendrų reikalų tvarkymą, taip pat atstovavimą Tautai ir valstybei patikėjusi asmenims, dėl savo užimamų pareigų ar įgyto mandato priimantiems visuomenei ir valstybei reikšmingus sprendimus, turi būti apsaugota nuo valstybės pareigūnų savivalės, nuo jų veikimo ne Tautos ir Lietuvos valstybės, bet savo asmeniniais ar grupiniais interesais, nuo jų naudojimosi savo statusu savo ar sau artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti.

Nariu dydis is tautu

Pagal Konstituciją tik Seimas yra Tautos atstovybė. Seimas, kaip Tautos atstovybė, per kurią Tauta vykdo aukščiausią suverenią galią, veikia pagal Konstitucijoje jam Tautos nustatytus įgaliojimus. Seimo, kaip Tautos atstovybės, konstitucinė prigimtis lemia jo ypatingą vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje, jo funkcijas bei įgaliojimus, būtinus Seimo funkcijoms vykdyti. Seimas, įgyvendindamas savo konstitucinius įgaliojimus, vykdo klasikines demokratinės teisinės valstybės parlamento funkcijas: Seimas leidžia įstatymus įstatymų leidybos funkcijavykdo vykdomosios valdžios ir kitų valstybės institucijų išskyrus teismus parlamentinę kontrolę kontrolės funkcijasteigia valstybės institucijas, skiria ir atleidžia jų vadovus bei kitus valstybės pareigūnus steigiamoji funkcijatvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas biudžetinė funkcija ir kt.

Konstitucinio Teismo m. Konstitucijoje yra nustatyta tokia valstybės valdžios sąranga, kai kiekviena valstybės valdžios institucija savo funkcijas vykdo nepertraukiamai. Pagal Konstituciją negali būti tokių teisinių situacijų, kai kuri nors valstybės valdžią įgyvendinanti institucija nefunkcionuoja.

TEISMO AKTAI

Seimo, kaip nuolat veikiančios Tautos atstovybės, veiklos nepertraukiamumą užtikrina inter alia Konstitucijos 59 straipsnio nuostatos, kad Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos Nariu dydis is tautu, kai naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį, ir kad nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas. Seimą sudaro Seimo nariai — Tautos atstovai. Kiekvienas Seimo narys atstovauja visai Tautai. Atlikdamas Nariu dydis is tautu konstitucinę priedermę atstovauti Tautai Seimo narys dalyvauja vykdant visas konstitucines Seimo funkcijas bei vykdo visus Seimo nario įgaliojimus.

Seimo veiklos nepertraukiamumas suponuoja ir Seimo nario, kaip Tautos atstovo, veiklos nepertraukiamumą.

Pagal Konstituciją teisės aktais turi Nariu dydis is tautu nustatyta tokia Seimo struktūra ir darbo tvarka, taip pat turi būti nustatytas toks Seimo nario teisinis statusas, kad kiekvienas Seimo narys turėtų Narys massija vykdyti savo konstitucinę priedermę nuolatos dalyvauti Seimo — Tautos atstovybės darbe, nepertraukiamai vykdyti savo, kaip Tautos atstovo, konstitucinius įgaliojimus.

Pabrėžtina, kad Konstitucija Seimo narį traktuoja kaip profesionalų politiką, t. Pagal Konstituciją Seimą sudaro Seimo narys. Taigi Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkti ne mažiau kaip 85 Seimo nariai. Konstitucijos 65 straipsnyje nustatyta, kad naujai išrinktą Seimą susirinkti į pirmąjį posėdį, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 15 dienų po Seimo išrinkimo, kviečia Respublikos Prezidentas; jeigu Respublikos Prezidentas nekviečia Seimo susirinkti, Seimo nariai renkasi patys kitą dieną pasibaigus 15 dienų terminui.

Konstitucijos 66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirmąjį po rinkimų Seimo posėdį pradeda vyriausias pagal amžių Seimo narys; konstatuotina, kad tai yra vienintelė Konstitucijos nuostata, kurioje expressis verbis įtvirtintas vieno — vyriausiojo pagal amžių — išrinkto Seimo nario įgaliojimas Seime, kurį jis turi iki jam įgyjant visas Tautos atstovo teises.

Pabrėžtina, kad pagal Konstituciją Seimo nario išrinkimas savaime nereiškia, kad išrinktas Seimo narys įgyja visas Tautos atstovo teises. Visų Tautos atstovo teisių Nariu dydis is tautu Konstitucijoje yra siejamas su Seimo nario priesaika, kurią išrinktas Seimo narys turi duoti Seimo posėdyje.

Nariu dydis is tautu

Konstitucijos 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Ši konstitucinė Valstybes pletros priemimai reiškia ir tai, kad tol, kol išrinktas Seimo narys neprisiekia, jis neturi visų Tautos atstovo teisių — toks išrinktas Seimo narys dar nėra Tautos atstovas, jis dar neturi Seimo nario įgaliojimų Nariu dydis is tautu dar negali jų vykdyti.

Konstitucinės nuostatos, kad Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį, ir kad nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas, aiškinamos Konstitucijoje įtvirtinto Seimo veiklos nepertraukiamumo principo kontekste, suponuoja tai, kad naujai išrinktas Seimas kaip visavertė Tautos atstovybė turi pradėti funkcionuoti būtent nuo šio posėdžio pradžios.

Kadangi pagal Konstituciją Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai, išrinkti Seimo nariai pagal Konstituciją privalo prisiekti pirmame naujai išrinkto Seimo posėdyje.

Įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi pareigą nustatyti tokią Seimo nario priesaikos davimo tvarką, kad visi Seimo nariai prisiektų būtent pirmajame naujai išrinkto Seimo posėdyje.

Išimtis galėtų būti padaryta tik tiems išrinktiems Seimo nariams, kurie negali atvykti į pirmąjį naujai išrinkto Seimo posėdį dėl ypač svarbių pateisinamų priežasčių pavyzdžiui, dėl ligos ; pagal Konstituciją toks išrinktas Seimo narys privalo prisiekti artimiausiame Seimo posėdyje, kai tik išnyksta ypač svarbi pateisinama priežastis, dėl kurios šis išrinktas Seimo narys negalėjo prisiekti pirmajame naujai išrinkto Seimo posėdyje.

Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato; dėl to Seimas priima nutarimą.

Account Options

Pabrėžtina, kad Konstitucija netoleruoja tokios situacijos, kai išrinkti Seimo nariai nesirenka į pirmąjį naujai išrinkto Seimo posėdį arba kai jie į jį susirenka, bet neprisiekia. Toks išrinkto Seimo nario elgesys, kai jis neatvyksta į pirmąjį naujai išrinkto Seimo posėdį be ypač svarbių pateisinamų priežasčių arba į jį atvyksta, bet neprisiekia, vertintinas kaip šio išrinkto Seimo nario atsisakymas prisiekti ir turi sukelti Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalyje numatytus teisinius padarinius — Seimo nario mandato netekimą.

Taip pat vertintinas ir tokius pačius teisinius padarinius turi sukelti toks išrinkto Seimo nario elgesys, kai jis neprisiekia artimiausiame Seimo posėdyje, kai tik išnyksta ypač svarbi pateisinama priežastis, dėl kurios šis išrinktas Seimo narys negalėjo prisiekti pirmajame naujai išrinkto Seimo posėdyje.

Dėl to Seimas privalo priimti nutarimą. Seimo nario priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas Konstitucinio Teismo m.