Pilietybes nario matmenys.

Vytautas Sinkevičius Kitoje byloje m. Dviguba pilietybė: nauji iššūkiai ir galimi sprendimai Nuoroda nukopijuota Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį. Beje, naudos pabėgėliams šioje valstybėje yra labai menkos. Pagal šiuo metu galiojančios Konstitucijos 56 straipsnio 1 dalį Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kuris yra susijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei. Dėl to buvo daug diskutuota, bet tada niekas net nesiūlė Konstitucijoje įtvirtinti taisyklės, pagal kurią būtų leidžiama didelei Lietuvos piliečių daliai turėti ir kitos valstybės pilietybę.

Vytautas Sinkevičius, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės teisės katedros profesorius, www. Dviguba pilietybė: nauji iššūkiai ir galimi sprendimai Nuoroda nukopijuota aA Vis glaudesnė valstybių integracija, didelė Lietuvos piliečių emigracija, iš esmės nevaržomos galimybės įsidarbinti beveik visose Europos Sąjungos valstybėse, mišrių santuokų ir jas sudariusiose šeimose gimusių vaikų daugėjimas, kitos aplinkybės sudaro prielaidas daugėti ir dvigubos pilietybės atvejų.

Net tos valstybės, kurios ilgą laiką gana griežtai draudė dvigubą pilietybę, pastaraisiais metais į ją žiūri daug liberaliau.

Tarybos reglamentą EB Nr. Komisijos rekomendaciją dėl rinkimų srities bendradarbiavimo tinklų, skaidrumo internete, apsaugos nuo kibernetinio saugumo incidentų ir kovos su dezinformacijos kampanijomis Europos Parlamento rinkimų kontekste C— atsižvelgdamas į savo m. Tarybos reglamento ES Nr. Parlamento pozicija siekiant susitarimo 19— atsižvelgdamas į m. Mastrichto sutartimi ir toliau buvo stiprinamos m.

Iš tokių paminėtinos Latvija, Lenkija,Suomija, Švedija ir kai kurios kitos. Paprastai kitų valstybių konstitucijose dvigubos pilietybės santykiai reguliuojami tik pačiais bendriausiais bruožais arba visiškai nereguliuojami, todėl jose dvigubos pilietybės suteikimo atvejai gali būti plečiami nekeičiant konstituciją, o koreguojant pilietybės įstatymus. Pažvelgę į tai, kaip dviguba pilietybė reguliuojama kitose Europos Sąjungos valstybėse, galime teigti, kad daugumoje jų ji arba atvirai leidžiama, arba toleruojama.

Lietuva, ko gero, yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos valstybių, kuriose dviguba pilietybė griežtai ribojama.

Pilietybes nario matmenys

Tarptautinėje teisėje požiūris į dvigubą pilietybę taip pat tampa vis liberalesnis: antai m. Konvencijoje dėl dvigubos pilietybės atvejų mažinimo ir karo prievolės dvigubos pilietybės atveju buvo įtvirtintas aiškiai neigiamas požiūris į ją, o m.

Europos konvencijoje dėl pilietybės jis jau yra visiškai neutralus, spręsti dvigubos pilietybės leistinumo klausimą daugiausia palikta valstybių nuožiūrai.

Susiję straipsniai Dviguba pilietybė: kalba apie grėsmes dėl manipuliacijų iš Rusijos pusės Pagal Konstitucijos 12 straipsnį dviguba pilietybė negali būti plačiai paplitęs reiškinys, dvigubos pilietybės atvejų negali būti daug. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs paskutinį kartą m.

  1. Vidutinio salies narys
  2. Paso gavimas.
  3. Penio normos matmenys
  4. Penio dydzio normalus storis
  5. Беккер достал блокнот.
  6. Gelio skausma malsinanti nare

Tai daryti galima tik Tautos referendumu. Kodėl rengiant Konstituciją buvo apsispręsta griežtai riboti dvigubą pilietybę, leisti ją tik atskirais atvejais, kurių negali būti daug? Dėl to buvo daug diskutuota, bet tada niekas Pilietybes nario matmenys nesiūlė Konstitucijoje įtvirtinti taisyklės, pagal kurią būtų leidžiama didelei Lietuvos piliečių daliai turėti ir kitos valstybės pilietybę.

Asmens tapatybės kortelė

Diskutuojant, ar Konstitucijoje reikia įtvirtinti dvigubos pilietybės draudimo principą, buvo analizuojama ir tai, kaip Lietuvoje ši pilietybė buvo reguliuojama — m. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos valstybių, kuriose dviguba pilietybė griežtai ribojama.

Vytautas Sinkevičius Dvigubos Pilietybes nario matmenys reguliavimo raida Lietuvoje rodo, kad iki šiol buvo nuosekliai laikomasi pozicijos, jog dviguba pilietybė turi būti ribojama, Pilietybes nario matmenys negali būti plačiai paplitęs reiškinys.

Pilietybes nario matmenys

Pažvelkime į — m. Pilietybės teisiniai santykiai buvo reguliuojami m. Šiame įstatyme nebuvo nuostatų, kad asmuo, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos pilietybės.

Kaip gauti Graikijos pilietybę: būdai, reikalavimai ir rekomendacijos

Dvigubos pilietybės neleistinumo principas pirmą kartą buvo įtvirtintas m. Taigi buvo įtvirtintas absoliutaus dvigubos pilietybės draudimo principas.

Pilietybes nario matmenys

Taigi m. Konstitucijoje buvo įtvirtintas dvigubos pilietybės draudimas, tačiau jis nebuvo absoliutus. Taigi ir m.

Migracija skaičiais

Konstitucijoje buvo įtvirtintas dvigubos pilietybės draudimas, tačiau jis taip pat nebuvo absoliutus. Pagal m. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, m.

Tuo metu Lietuvos valstybingumas nebuvo toks stiprus, kaip dabar. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir m.

Pilietybes nario matmenys

Dvigubos pilietybės ribojimas įvairiais aspektais buvo įtvirtintas ir kituose šio įstatymo straipsniuose jų dalyse. Rengiant m. Konstituciją taip pat buvo vadovaujamasi nuostata, kad Konstitucijoje būtina įtvirtinti vienos pilietybės Pilietybes nario matmenys, o dviguba pilietybė bus galima tik atskirais retais atvejais, numatytais įstatyme.

Tai Pilietybes nario matmenys iš Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos m. Rengiant Konstitucijos projektą buvo pažymėta, kad netikslinga Konstitucijoje numatyti atvejus, kada dviguba pilietybė leidžiama, nes ateityje gali atsirasti poreikis Lietuvos piliečiams leisti turėti dvigubą pilietybę ir kitais — Konstitucijoje nenumatytais — atvejais, bet jų nebus galima nustatyti įstatymais, nes to neleis daryti Konstitucija.

  • PRANEŠIMAS dėl Sutarties nuostatų, susijusių su ES pilietybe, įgyvendinimo
  • Šaltinis: Migracijos departamentas.
  • Kaip gauti Graikijos pilietybę: būdai, reikalavimai ir rekomendacijos

Todėl buvo apsispręsta Konstitucijoje įtvirtinti tik bendrą principą, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys. Konstitucijoje nenustačius griežto dvigubos pilietybės ribojimo, būtų buvusios sudarytos prielaidos didelei Lietuvos piliečių daliai turėti ir kitos valstybės pilietybę tuo metu — ir Rusijos pilietybęo tai galėjo sukelti neigiamų pasekmių — buvo baiminamasi, kad, būdami ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir kitos valstybės piliečiai ir turėdami teisę rinkti Seimą, Respublikos Prezidentą, savivaldybių tarybas, jie balsuos ne už tas politines jėgas, kurios buvo pasirengusios stiprinti Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą, o taip, kaip naudinga kitoms, Lietuvai priešiškoms, valstybėms, kurių piliečiai jie yra, Pilietybes nario matmenys su tomis Lietuvai pavojų keliančiomis valstybėmis jie būtų susiję politinio ir kitokio lojalumo ryšiais.

Lietuvos Pilietybes nario matmenys taip nebuvo galima rizikuoti. Konstituciniam Teismui savo nutarimuose kelis kartus konstatavus, jog, norint įstatymais nustatyti, kad dviguba pilietybė būtų ne atskiri reti atvejai, o paplitęs reiškinys, būtina pakeisti Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį, beprasmiška ginčytis, ar tai galima padaryti nekeičiant Konstitucijos.

Konstitucinio Teismo nutarimai yra galutiniai ir neskundžiami, jo pateikta Konstitucijos nuostatų samprata suvaržo Seimą tuo požiūriu, kad, leisdamas įstatymus, taigi ir Pilietybės įstatymą, Seimas negali Konstitucijos nuostatų aiškinti kitaip, negu jas išaiškino Konstitucinis Teismas.

Vadinasi, Pilietybės įstatyme negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį dviguba pilietybė būtų plačiai paplitęs reiškinys. Tam būtina Konstitucijos 12 straipsnio pataisa. Pagrindinis klausimas, į kurį šiuo metu tenka ieškoti atsakymo, yra ne tai, ar, norint išplėsti dvigubos pilietybės atvejus, reikia daryti Konstitucijos pataisas, — minėta, kad į šį klausimą Konstitucinis Teismas jau atsakė, — o tai, kiek plačiai Konstitucijos pataisomis galima atverti duris dvigubai pilietybei.

Apie Seimo Pilietybes nario matmenys grupės m. Vytautas Sinkevičius Būtų galima svarstyti kitokio turinio Konstitucijos pataisą, pavyzdžiui, tokią, pagal kurią dvigubą pilietybę galėtų turėti tie Lietuvos piliečiai, kurie įgijo Europos Sąjungos valstybės narės ar NATO organizacijai priklausančios valstybės pilietybę.

Nesvarbu, kada jie Video Kaip galiu padidinti lytini organa iš Lietuvos ar iki m. Kitaip tariant, dviguba pilietybė galima tik tada, kai įgyjama pilietybė tų valstybių, kurios atitinka Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus.

  • Migracija skaičiais - EMN
  • Asmens tapatybės kortelės paskirtį, jos išdavimo, keitimo, naudojimo ir galiojimo sąlygas, joje įrašomus duomenis reglamentuoja Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas.
  • V. Sinkevičius. Dviguba pilietybė: nauji iššūkiai ir galimi sprendimai - DELFI

Lietuvos Respublikos piliečiams būtų galima leisti turėti ir tokios kitos valstybės pilietybę, su kuria Lietuva sudarė sutartį dėl dvigubos pilietybės. Panašaus turinio pataisą m. Pagal Vokietijos Federacinės Respublikos pilietybės įstatymą Pilietybes nario matmenys pilietybė neprarandama, jeigu asmuo įgijo kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos arba valstybės, su kuria Vokietija yra pasirašiusi atitinkamą sutartį, pilietybę.

Dvigubos pilietybės klausimus visos valstybės sprendžia atsižvelgdamos į tautos, visuomenės ir valstybės interesus, į realybės nulemtus naujus poreikius. Diskutuojant, kiek plačiai vis didesnės valstybių integracijos sąlygomis Lietuvoje gali būti leidžiama dviguba pilietybė, taip pat turėtų vyrauti ne emocijos, ne populizmas, kaip neretai yra šiuo metu, bet racionalus tautos, visuomenės ir valstybės interesų įvertinimas.

Svarbu atsakyti į kelis pagrindinius klausimus. Pirma, kas lems Lietuvos valstybės ateitį po dvidešimties ar daugiau metų?

„Kiek moka, taip šoku“ – Naglis Bierancas -- Laikykitės ten pokalbiai

Kitaip tariant, kas turės balsavimo teisę? Ar Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykę nuolat gyventi į kitas valstybes ir įgiję kitos valstybės pilietybę, turės tokią balsavimo teisę, kokią turi pagal dabar galiojančią Konstituciją?

V. Sinkevičius. Dviguba pilietybė: nauji iššūkiai ir galimi sprendimai

Pagal Konstitucijos 34 straipsnio 1 dalį rinkimų teisę turi visi Lietuvos Respublikos piliečiai, nesvarbu, kokioje valstybėje jie nuolat gyvena ir ar Pilietybes nario matmenys kitos valstybės pilietybę.

Europos Pilietybes nario matmenys Teisių Teismo toliau — EŽTT jurisprudencija rodo, kad valstybės gali nustatyti, jog balsavimo teisę turi tik tie piliečiai, kurie nuolat gyvena toje valstybėje.

Tai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos toliau — Konvencija Pirmojo protokolo 3 straipsniui. Tokią poziciją EŽTT grindžia įvairiais argumentais, interalia tuo, kad nuolat negyvenantis valstybėje pilietis tiesiogiai ir nenutrūkstamai yra mažiau susijęs su šalies kasdienio gyvenimo problemomis ir mažiau žino apie jas; politinių institucijų, kurias renkant dalyvauja valstybėje negyvenantis pilietis, sprendimai tokiam piliečiui daro mažesnę įtaką negu tiems piliečiams, kurie gyvena savo valstybėje; tokių asmenų padėtis, palyginti su nuolat šalyje gyvenančiais piliečiais, skiriasi, ir tai pateisina gyvenamosios vietos reikalavimą, — jų teisės dalyvauti rinkimuose ribojimas yra proporcingas siekiamam tikslui.

Galima priminti, kad EŽTT m. EŽTT konstatavo, kad gyvenamosios vietos reikalavimas Pilietybes nario matmenys būti laikomas nepagrįstu ar savavališku, neatitinkančiu Konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnio. Teismas pabrėžė, jog asmuo negali pateikti argumentų, kad Lichtenšteino politinių institucijų išleisti teisės aktai jam daro tokią pat įtaką, kaip Siurblio padidinimas Video Video šalyje nuolat gyvenantiems piliečiams.

Taigi, jo padėtis, palyginti su nuolat šalyje gyvenančiais piliečiais, skiriasi, ir tai pateisina gyvenamosios vietos reikalavimą. Ribojimas yra proporcingas. Manytina, kad užsienyje nuolat gyvenančių Lietuvos piliečių balsai negali turėti įtakos sudarant Lietuvos politines institucijas pvz. Vytautas Sinkevičius Kitoje byloje m. Jos pilietis m. Jam buvo atsakyta, kad pagal Jungtinės Karalystės įstatymą visuotiniuose rinkimuose gali balsuoti tik tie užsienyje nuolat gyvenantys Jungtinės Karalystės piliečiai, kurie gyvena užsienyje mažiau negu 15 metų.

EŽTT pabrėžė, jog galima pagrįstai manyti, kad per 15 metų ryšys tarp asmens ir valstybės labai susilpnėjo, kad asmuo negali pateikti argumentų, jog Jungtinės Karalystės politinių institucijų išleisti teisės aktai jam daro tokią pat įtaką, kaip ir Pilietybes nario matmenys nuolat gyvenantiems piliečiams. Konvencijos pažeidimas nebuvo nustatytas.

Pilietybes nario matmenys

Dar kitose bylose EŽTT nurodė: tokio pobūdžio ribojimais siekiama teisėto tikslo, t. Akivaizdu, kad Seimo, Vyriausybės, Respublikos Prezidento priimti sprendimai užsienyje nuolat gyvenantiems Lietuvos Respublikos Penis padidejo Viena., ypač tiems, kurie turi ir kitos valstybės pilietybę, daro daug mažesnę įtaką negu tiems, kurie nuolat gyvena Lietuvoje.

Antras klausimas, į kurį svarbu atsakyti, yra toks: ar, leidus dideliam skaičiui Lietuvos piliečių turėti ir kitos valstybės pilietybę, esame pasirengę pakeisti Konstitucijos 56 straipsnį ir leisti Seimo nariais rinkti ir tuos Lietuvos Respublikos piliečius, kurie turės ir kitos valstybės pilietybę, t. Pagal šiuo metu galiojančios Konstitucijos 56 straipsnio 1 dalį Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kuris yra susijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei.

Kitaip tariant, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis ir kitos valstybės pilietybę, negali būti renkamas Seimo nariu; toks asmuo prieš įregistruojamas kandidatu į Seimo narius turi atsisakyti kitos valstybės pilietybės.

EŽTT m. EŽTT nustatė, Pilietybes nario matmenys Moldova, leidusi Moldovos piliečiams Pilietybes nario matmenys ir kitos valstybės piliečiais Rumunijos ir kartu uždraudusi jiems būti renkamiems į Moldovos parlamentą, pažeidė Konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnį, nes nurodyti ribojimai buvo neproporcingi siekiamam tikslui. Jeigu Lietuva leistų dideliam skaičiui Lietuvos Respublikos piliečių turėti ir kitos valstybės pilietybę, bet kartu Konstitucijoje jos 56 straipsnyje draustų tokius asmenis rinkti į Seimą, ar ji nepažeistų Konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnio?

Yra didelė tikimybė, kad pažeistų. Ar, leidus dvigubai pilietybei būti plačiai paplitusiu reiškiniu, neteks daryti ne tik Konstitucijos 56 straipsnio, bet ir kitų jos straipsnių pataisų, pavyzdžiui, susijusių su piliečių pareiga atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą?

Juk pilietybė — tai ne tik teisės, bet ir pareigos.